Baltuose namuose… pripuolis prasideda...

Aš nebylus, su tylia aimana lūpose
įstrigusią, už sukąstų dantų,
prabundu iš sapno ir bėgu...
Koridoriuj sutinku tave, visą išsitaršiusią...

Naktinis budėjimas baigėsi,
tu man dar kažką sakei pavymui,
kai prabėgau pro šalį...
Ir mane persmelkė jausmas nuo padų iki galvos...

Aš tyliai prakeikiau likimą,
nes prieš teisdamas kitą,
turėtum nuteisti save...
suklupus ant kelių maldauti ir melstis...

Jis šypsodamas užsega klyną,
tu atsisuki į mane ir
pavirtini tiesą,
blogu kvapu tvyrančią ore...

Atėjo tavo teismo diena ir tu atsidursi ten pat...
Kur įsivaizduoji esant mane...
Dabar aš paėmęs už rankų tave stipriai
laikau ir spjaunu į veidą...

Mano seilės,
vanduo sumišęs su rūgštim,
palieka tau randą nematomą,
bet nuolat jaučiamą ir amžiną...