blah

po tylos stogu
netoli ramybės vamzdžių
veidai padengti ryškių sruogų
nusipiešę žvaigždes ant skruostų

jie visagaliai-
na, bent jau patys taip mano
gyvena vaikų pasaulyje
barbių gatvės žydro namo
antram aukšte, bejausmiam kambaryje

jie tuščiagalviai
tokių kaip jie milijonai
jie mato vaizdžiai
ateitį kaip vietinio jono

to, kur kažkokioj butaforijoj
su spalvotom kometom
dainavo, apie nuotykius „diskone“,
kaip jį vadino ani vaikai, trankydami asfaltą monetom.