Iš krintančio dangaus laimingo šauksmo,
Iš dvidešimt šeštos palatos šurmulių.
Vis skrenda nuo balkono lig balkono varna.
Nė trupučio juoda ir dar labiau ne Albertina.
Iš lekiančio troleibuso sukeltos skiedros,
Svajonių upė iš už girtuoklio užtrauktuko.
Gyvenimas kaip popierius, į cigaretę sukas.
Narkomano, bet šį kartą ne drambliuko.
Iš nardančio po debesis mažyčio piršto,
Nuo atrajoto lašo sklindantys verksmai.
Ir duoda kiek tik gali nesuvaidinto džiaugsmo,
Kaimyninės palatos supermenas ir trys apaštalai.