I
Vaistai ant vaistų,
taria švelnios tavo lūpos...
O aš atsakau, prie stalo palinkęs:
Jausmai - yra geriausi iš visų...
Ir ji net nepaklausus
Ką..? Tyli išeina pro duris
ir slepiasi nakty,
taip ir nesupratusi, ką turiu minty...
Kol galų gale tiesiog imi ir išnyksti,
joje... Tiesiog pati save sunaikinsi...
II
Aš palinkęs toliau kapoju koldūnus
ir dantimis juos kramtau,
paskutinės vakarienės
metu...
Aš tyliai nusijuokiu,
ir išdžiuvusios lūpos
pakartoja ausyse skambančius
tavo man iš anglijos tariamus garsus...
Aš prapliumpu isterišku juoku
No women allowed...