Užmušti randamą

Lengvo absurdo scena

PERSONAŽAI:
NEI ŠIOKS NEI TOKS,
BŪTENT TOKS,
ANAS,
TEISINGAS,
REIKALINGA,
AŠ.

(Scenoje kažko labai ieško NEI ŠIOKS NEI TOKS. Varto daiktus, knisasi po savo kišenes.)

NEI ŠIOKS NEI TOKS: Velnias, tikrai žinau, kad buvo... Turėjau, tikrai dar vakar vakare, per pilnatį, savo akimis regėjau...

(Į sceną įeina BŪTENT TOKS, REIKALINGA, TEISINGAS, ANAS.)

BŪTENT TOKS: Ieškai? Vis tebeieškai? Sakau tau – nerasi... O, be to, esu beveik įsitikinęs, tu net neturėjai ko ieškai.
TEISINGAS: Tegul... Tegul ieško. Dabar madinga ieškoti, ko neturėjai, o mada...  (Ilgai mąsto.) Mada šiandien yra – mada...
ANAS: Teisingas visada teisus. Vakar, kai aš ieškojau... na to, ką anuomet buvau radęs, paskui, kai  su Reikalinga pradėjau gyvent, vėl pamečiau...
REIKALINGA: Na čia, kas per naujienos! Tu gyvenai su manimi? Kada gi tai buvo?
ANAS: Na, neišsisukinėk... Kad su manim gyvenai – niekam ne paslaptis... Tik va, kad tuo metu dar ir su Būtent tokiu fiti miti...
BŪTENT TOKS: Jei nori žinot, per tą tavo vadinamą „fiti miti“ aš radau tai, ko dabar vos ne ašarodamas ieško Nei šioks nei toks. Radau, o kur nukišau – neatsimenu...
ANAS: Viskas aišku – tu nieko neradai, nieko! Tu tiesiog tai iš manęs su Reikalinga nuknisai!
REIKALINGA: Manęs čia nepainiokit... Jei kas ką iš ko nors ir nukniso – aš niekuo dėta. Pirma, aš niekad nieko neieškau. Antra, man niekada nieko nereikia. Trečia, manęs iš vis nebūtų, jei ne jūs!
BŪTENT TOKS: Stop, stop, stop... Apie ką čia mes, mieloji, kalbam? (Reikalinga šiek tiek sutrikusi.) Tai, tamstyte, kaip dabar suprantu, ne su manim vienu? Su visais gyvenam, su visais, kaip išsireiškė Anas, „fiti miti“ ir dar garsiai rėkiam: „Man niekada nieko nereikia? “ Kaip visa tai suprasti, a?
REIKALINGA: Aš nekalta, kad esu reikalinga? (Verkia.)
TEISINGAS: Baikit, atsibodot... Nei šioks nei anoks kažko ieško, ko net nebuvo pametęs, o gal  visai neturėjo, Aną apvogė, nors gal nebuvo ko vogti, Būtent toks mano turįs, ko nieks neturi ir ko ieško Nei šioks nei anoks, Reikalinga jaučiasi nelaiminga, kad reikalinga... Aš galvoju, kad laikas mums baigti šiuos kvailus debatus ir vienytis.
(Visi nustemba, išsigąsta.)
NEI ŠIOKS NEI TOKS: O kaip? Kokiu būdu?
REIKALINGA: Aš tokios vienybės neištversiu!
ANAS: Aš galiu, bet be to, ką iš manęs nukniso...
BŪTENT TOKS: Prieš ką susivienyti?
TEISINGAS: Atklydo čia toks... Lytis neaiški, vograuja kažką, skeryčiojasi, kažko reikalauja... Vieną, ką supratau – jis mūsų nori...
REIKALINGA: Tikriausiai jam manęs reikia... Aš bijau...
ANAS: Teisingas teisus – reikia vienytis!
BŪTENT TOKS: O ar tai originalus sprendimas?
TEISINGAS: Ypatingai! Nes dabar nemadinga vienytis. O mada... (Susimąsto.) nebemadinga (Ilgai mąsto ką pasakė.)
NEI ŠIOKS NEI TOKS: Darykit, ką norit ir kaip norit, man vis vien... Kol aš nerasiu...
REIKALINGA: (Kol vis dar pusbalsiu mąsto Teisingas) O tu prekybos centruose ieškojai?
NEI ŠIOKS NEI TOKS: Per didelė prabanga.

(Pasigirsta beldimas. Garsas, tarsi dantį gręžtu tarybiniu grąžtu. Visi išsigąsta, bando slėptis.)

TEISINGAS: (Maldaujamai.) Sakau jums – vienykimės!

PRASIDEDA VIENIJIMOSI AKCIJA. (Kaip tai padaryti, gali žinoti tik režisierius.)
KAI VISI SUSIVIENIJA, Į SCENĄ ĮEINA PERSONAŽAS – AŠ.

AŠ:  (Labai labai laimingas.) Radau! 
VISI  VIENINGAI GRAKŠČIAIS JUDESIAIS UŽMUŠA AŠ
 IR ŽŪNA PATYS.

Uždanga.
Jeigu ją rado,
tas,
kas nieko neieško.