Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sako, išvažiuoji? - Jaučiu kaip nuo mano ašarų drėksta tavo paslėpsnis. Paskutinį kartą, jau visai prieš aušrą, glostau tavo juosmenį siekiančius plaukus. Nežinau ar kada dar susitiksim mano mažoji nuo vaikystės mylėta buožiuke. Taip, taip gi tavo tėvas buožė, buožė! Smegenimis persismelkusi mintis suteikia man jėgų ir stiprybės.
- Taip jums ir reikia buožės, jūs siurbėt mano ir mano tėvų kraują. Jūsų laukuose nuo aušros iki sutemų lenkėme nugaras, tampėme didžiulius kibirus po jūsų, mūsų prakaitu išblizgintus tvartus. Krovėm jums turtą, kad ir tu mano mažoji buožiuke galėtum valgyti saldainius blizgančiais popierėliais, kasdien dėvėti švarius drabužius ar pagaliau lankyt gimnaziją. Prisimenu kaip ir tu dar vaikystėje šaipydavaisi iš manęs, amžinai murzino, suplyšusiai rūbais vaikigalio. Jūs buožės nuo sotumo visai pamiršote, kad lazda turi du galus. Neilgai džiaugėtės, neilgai iki tos lemtingos 1940 m. vasaros. Puikiai pamenu kaip tada tavo tėvas rėkė į akis: - Negi jūs driskių valdžia dabar valdysit Lietuvą, elgetos neraliuoti?
Prisimenu kaip jis vėl džiūgavo ir plojo atėjus vokiečiams ir šlovino viešpatį, kad driskių valdžiai, pasak jo, atėjo galas. Ar ne dėl tavo tėvo teko man bėgti į mišką buožiukę? juk dėl tavo tėvo turėjau kęsti badą ir šaltį, slapstytis nuo prakeiktų nacistų, tarsi vilkšuniais paleistų buržuazinių nacionalistų, siekiančių keršto? Kad tu žinotum buožiukę kaip mane užgrūdino Rūdininkų giria, kaip vienas už kita stovi miško broliai, laukdami ir tikėdamiesi šviesesnio rytojaus, skaisčios Stalino saulės patekėjimo. Raudonos vėliavos ugnis degė mūsų krūtinėse,  mus vienijo tikėjimas galutine proletariato pergale ir ta diena – išaušo. Ar prisimeni buožiukę kaip tavo tėvas atsiklaupęs ant kelių ta ankstyva pavasario rytą maldavo mano atleidimo, ar pameni kaip tu su motina susidraikiusiais plaukais dengėte jį savo krūtinėmis. Ar žinai kokia plati ir gailestinga yra paprasto valstiečio širdis? ar žinote buožės, kad mes dar sugebame atleisti, juk plačiojoje Tėvynėje gyvena tiek daug tautų ir visi yra broliai ir seserys.
- Nežinau buožiuke ar tu mane myli ar tik visą tą laiką apsimetinėjai norėdama išgelbėti save ir savo šeimą. Nežinau mano mažoji buožiukę, kaip atsitiko, kad aš tave pamilau....
- Tikrai gaila, kad tu rytoj išvyksti, visai kaip ateityje dar pasirodysiančiame filme Riešutų duona, kaip Liuka. Girdžiu kaip po trobą laksto tavo tėvas ir močia ruošdamiesi kelionėj. Matau pro langą kaip motina į ryšulį paima birią gimtosios žemės saują.
Pabučiuoju tave į lūpas paskutinį kartą mano mylima buožiukę tempdamasis ant savęs savo iščiustitą uniformą su penkiakampėmis žvaigždutėmis ant antpečių. Gaila, kad tu net nenujauti apie mano kišenėje esantį sąrašą, kuriame greta tavo tėvų įrašytas ir tavo vardas, galutinė kelionės vieta ir mano parašas...

Aš žinau, kad man, sparčiai karjeros laiptais pradėjusiam kopti jaunajam Adutiškio NKVD karininkui nesuvirpės ranka palydint tave ir padedant įlipti į Rytus išvykstantį traukinį. Tokia mano valia ir pareiga Didžiajai Tėvynei.
Tik dar tyliai, tyliai pajaučiu kaip lūpos pačios sukužda atia, užsiveriant sunkioms prekinio vagono durims.....
2009-04-09 02:50
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-10 14:29
agricola
kad kaip ir ne esė čia daigiau link prozos, mano galva...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-09 08:59
pilkė
Mhm. Galima būtų iš šito siužeto visai neblogą kūrinį padaryti. Tikrai neblogą, netgi labai gerą. Tik teksto daugiau reikėtų, charakterius išvystyti; net ir labai koncentruotai
noveliukei tiek, aš manau, per mažai. tai fragmentas, geras, 
su stipria idėja, nesvarbu, kad nebe nauja. Esmė, kas geriau parašys, o ne kas naujesnį "finfusą" išgalvos.
Bet čia, visgi, tik fragmentas. Su vieno personažo mąstymu, vieno personažo psichologija.
Pats kūrinys, jei pretenduoja į tikrai gerą literatūrą, niekada negali būti tendencingas.
Užtaisas yra. Gerai.

Ir... gal per skubėjimą autorius begales klaidų privėlė?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą