Grynai ir paprastai - apie tą patį

Išbalusios šmėklos šešėlis
Rėplioja per romų rezervatą.
Šešėlis? Dar šmėklos?
Šįkart jau skiedi, maža besarmate.

Išblėsusius pelenus žarsto
Pamišusio vėjo dvasia,
Pasaulis. Ir tuščias, ir plikas asfaltas.
Čia mėtosi nuolaužos kūnų. Trise
Stumia vyrai juodi katafalką.

Poetai, rimavę gražiai,
Ir kritikai, peikę kūrybą, -
Ten mėtosi jų palaikai,
Lyg smarvė režimo Tarybų.

Pelėsiais aptrauktos jų kaukolės skamba,
Nuo vėjo, įsmukusio jiems pro akis,
O Jis, Jis ant jų šoka samba,
Pašėlusį tango. Havanos ritmu.

Jis suokia pagal Stevie Wonderio madą,
Ir žiūri Armanio žvilgsniu,
Jis duoda man batą iš „Prada“
Ir laukia cunamių naujų.