Gal mus skiria tūkstančiai kilometrų
Kaip tuos paukščius, kurių vieni žiemoja
Šiaurėje, o kiti ramiai sau šildos pietuose.
Gal mes priklausome absoliučiai
Skirtingiems pasauliams,
Skirtingiems tiek, kiek tai įmanoma
Šioje mažytėje kaimyniškoje žemėje.
Gal mes gyvenimą suvokiame
Vienas kaip kovą, kurioje ilsėtis nėra kada,
O kitas kaip šventę, kurioje reikia skambėti
Nerūpestinga, kiek paviršutiniška gaida.
Gal mes vienas su kitu nederame taip,
Kaip nedera karštis ir šaltis,
Kaip nedera diena ir naktis,
Kaip nedera veiksmas ir mintis.
To giminaite: Man tikrai be galo džiugu, kad yra tokių žmonių kaip jūs su labai turtingais žodynais. Deja, jų žodynai kažkaip nepasireiškia visais savo turtais rašant komentarus... Kiti sugeba bet kokį eilių pakomentuoti plačiau, geranoriškai, netgi patarti, kaip parašyti geriau, o ne taip, kaip jūs, mieloji, tik peikti, kokie kiti nevykėliai lyginant su jumis, visų poetų siekiamybe ir idealybe :)