Vakar nebesiskiria nuo šiandien,
Gelmė nuo gylio, kaip tavo rankos nuo mano...
Labai atidžiai stebiu byrantį smėlį
Ir tėkmė nuo gelmės nebesiskiria /
Palaikyk mane virš jūros, prieš saulę,
Viduržemio vandenų pursluose...
Gal nušvisiu, gal krabu pasiversiu, gal tave susapnuosiu /
Kepsi mane sužvejojęs,
Rūks mažas lauželis tarp kopų,
Melsvu dūmu rangysis.
Ką ten rasi po kiautu, ką ten tokio surasi,
Labai man žinoti patiktų /
Žinoti nebeišeis, net ir pajusti – sunkoka...
Ar apie šitai galvosi?
Galvosi apie seną nutriušusią knygą:
- Ei, krabe, ei, koso, koso... /
Graži buvo pasaka. Labai graži buvo.
Pražuvo. Po kiautu pasislėpė jūra,
Krabukas rėplioja per koją,
Savo vardo ilgiuosi.