„Poezija“...

Ir kas gi ta „poezija“ yra? -
Vien žodžių žaismas įmantrus? -
Nutrūkę mintys, sakinių gausa -
Deja, šifruotė - ne visiems įkandama...


Tik švyst, pašvyst -
Į orą lekia terminas, menkai girdėtas,
Bet jis - toks nekasdieniškai žavus...
Bemat visus tuoj gviešias pakerėti...


Ryte - papliaukšt!
Nakčia - bildinkšt!..
Ir nuostabiausios liejas eilės...
O kaip smagu - vartoti viską - be tabu!..


Štai dar auksinę mintį panokinsiu -
Ji bus eilėraščio „vinis“...
Tai kas, kad sieloje gyvena vėjas -
Šiandieną mums teisybę - žodžiai pasakys...


Jausmai - palėpėj lai gyvena,
Voratinkliais apauga kuo tankiau...
Svarbiausia - „taikliai“ suspindėti,
O išgyvenimai - tegu palieka vien tik sau...