***

Kaip galėjai neįžvelgti ugnies,
Ji taip smarkiai many suliepsnojo.
Nors buvai iš kitos tu šalies,
Bet širdis dar mylėt nenustojo.

Kaip galėjai vadint melage?
Juk aš tik tavim tetikėjau.
Nors žinau, jog dar myli mane,
Bet jau nebebus kaip norėjau.

Kaip galėjai įskaudint mane,
Sudaužyt ir suplėšyti širdį?
Nors norėčiau matyt vėl tave,
Bet mintis vejasi kitą jau mintį.

Kaip pajusti man tai ką jauti?
Iš kur man atrasti dar ryžto?
Net jei „tikiu“ man ištart negali,
Neieškosiu ir nemylėsiu taip kito.