Lietus

Apsiniaukė aplink
Taip baugu širdy
Raukšlė kaktoj gili
Galvoja ką čia pasakyt..

Veja vėjas medžių lapus
Baisus griausmas suvirpina širdy.
Lyg žaibas suspindi ašara karšta
Primindama, kad esu viena.

Juodi debesys aptraukė dangų,
Jis lyg kibirus užvertęs
Ant manęs gaivų lietų lieja
Primindamas man tas akimirkas saldžias.

Pagalvok ir pasakyk
Ka tau primena lietus:
Ar tik tai dangaus dorybę,
Ar ir dar kažka daugiau?