Negyva nebūtis svaigina akis,
Pasaulio žydras netobulumas
Apvalėja, sukasi ir išnyksta
Aukštai danguje lyg sniegas,
Vieną kartą skamba varpai
Tą žiemą, kurios jau nebebus
Tu klajosi išdžiūvusiomis stepėmis,
Vienišas, pagal vilkų pėdsakus
Ieškodamas prarastos saulės.


zero










