Rašyk
Eilės (79093)
Fantastika (2328)
Esė (1597)
Proza (11065)
Vaikams (2733)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







-Ššš! Jis groja. – pasakė kitas jis.

Ir abu, Jie,  klausėsi. Akordų lietaus.

  Tądien įspūdingai skambėjo paprasčiausias C, gal dėl to, kad skambesys buvo tikras. Kaip ir mimikos, nuotaikos ir nuotraukos – nesuvaidintos. Silpnesnieji materialistai prie gitaros užmigo, o du įvardiniai klausytojai toliau nesaikingai klausėsi gitaristo. Ir nenuostabu, kad juodviem  buvo gera. Muzika sėdėjo šalia. Ššš, paklausykit.
  Veiksmo vieta: Už trijų medžių, už trijų klonių, už trijų Baltijos bangų...  Du žmonės ir vienas gitaristas (lyties autorius dėl poli-seksualaus pasaulio požiūrio nenurodo). Galbūt gitaristas buvo moteris, visai ne iš vyro šonkaulio, o iš kitos moters. Tačiau iš geros valios palikim ji belytį, sau ramiai grojantį kažkur girioje ar netgi Čikagoje. Beveik kaip Mamontovą, nes pastarasis irgi neiškelia lyties. Jo lytis – gitara. Muzika – likimas, jausmai, gyvenimas, dar daug banalių žodžių ir t. t. Bet grožis čia ir gimsta. Čia esti įžanga į teksto melodiją, kurią konstruojant nereikia jokios butaforinės pradžios apie orą, saulę ar gegutę rožiniais sparnais. Aktualus įžangos oras šį kart nekristalizuojamas ir paliekamas skaitytojo užlanginiam vaizdui. O už lango. Rožinė „Ku–kū“?!
  Pačiam Andriui už lango Marso Kanjonai su Hakeriais, kurie „nesvarbu kur esi, vis tiek tave ras“ o radę veikiausiai atims iš tavęs licenziją tik egzistuoti. Pradėsi klausytis rimčiau, išmoksi tylėti garsiau. Ir pamatysi kas slepiasi mūsų draugų ir priešų langų potekstėse... Pabandykim įsivaizduoti: Ministro stiklo horizonte – nežinia ko pasipiktinusi tauta. Bitininko – aviliai su emigravusiom bitėm. Dailininko – nenutapyti peizažai. Literato – neperskaitytos bibliotekos. Gydytojo – neišgydyti ligoniai. Policininko – nesugauti vagys.  Valytojo – purvas, balos, dėmės. Gitaristo?
  Jis nežvelgia pro langą. Tie du neužmigę klausytojai giriasi savo nemiga ir iš girios palydėję grojiką namo, sėdi ant jo palangės užstodami pareigas. O be pareigybių, svarbiausia išliekamąją vertę iškelia menas. Menas būti žmogumi, tuo kurs išmoks įtilpti tarp tų dviejų klausytojų.

Ir nenuostabu, kad juodviem gera.
2009-04-05 23:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-15 19:53
brudų brudas
Išsibarstę garsai gitaristo. Būna taip visiem, kas groja. Ir kas klauso.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-13 23:35
o Aš esu Tu
na, nezinau ar cia tikrai ese, bet tebunie! o turbut visai patiko, nes visai artima. gal kiek per saldu, banalu, pabode, bet grazu ir gera. dingo mano lietuviskos raides..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-05 23:05
Eseistas
Trumpa, glausta, aiški, gal net "Lyriška"... Atsibodo vien ilgesnius pamąstymus dėt :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą