nepasveikti

šitos mintys atbuko galvoti
nebeaštrūs jų šleifai ir iltys
susigūš ir širdis bet į votį
nesutilpę keiksmai vietoj pleistro

būti greitai įrėmus į pauzes
kava puodą tabaku truputį
liūdesys mažom porcijom glausis
juk sakau, ne į buitį - i būtį

girdi, loja? čia dangus užsimerkia
mušas rytas jau pora minučių
apgalas-tų akių būt užtekę
išpūliuoti susirgusiai būčiai

o manęs taip nedaug čia palieki
išbarstai peleninę i rūką
mūsų vožtuvai primena tieses
susikirtę jie niekad nebūna