Primink man dienas,
Kai vėjo nebuvo,
Kada tyliai juokės
Auksinė kaitra.
Pro žalią pušyną
Plunksnom pleveno
Lengvi debesėliai
Ištirpę staiga.
Primink man minutę,
Kai baimė išnyko.
Primink, kaip sulaužėm
Likimui pirštus.
Kai tiesėsi kelias
Į raistą negyvą,
Priminki kaip lemtį
Išdrįsom pakeist.
Senokai jau grojo
Graudinančios stygos,
Privertusios vikšrą
Pavirst drugeliu.
Pamiršti suspėjau
Sekundę klastingą,
Kai širdį užliejo
Meilės banga.
Primnk man dienas
Kai laimė atskriejo,
Grąžinki trumpam nors
Kvapą pievų žiedų.
Nors juokias ir tviska
Vėliai pušynai,
Rudens kai tai baigės
Užmiršt negaliu.