Seniai seniai, dar kai paukščiai neskraidė, o žeme vaikščiojo, kai mėnulis švietė skaisčiai lyg saulė, kai žvaigždės judėjo ir garsus įvairiausius skleidė, kai žmonės tarsi vilkai kaukė, o vilkai šnekėjo žmonių kalba, kai meškos dviračiais važinėjo, gyveno toks gyvūnas. Ilgakojis, aukštas, be jokio kaklo. Galva tiesiog prilipusi prie kūno. Žirafa vadinamas buvo. Valgė jis daug. Dažniausiai obuolius kybančius aukštai medžiuose. Valgė valgė, jų vis mažėjo ir mažėjo. Kažkodėl nauji neataugdavo, o teko vis aukščiau ir aukščiau siekti. Rankų neturėjo, skabė dantimis.
Vis kilo, kilo galva aukštyn ir taip susidarė tas ilgas kaklas. Todėl ir dabar žirafos tikros ilgakaklės.


autorius5



