Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jau tris valandas. Raudonplyčiai, pilki maišėsi su nuogais, spygliuotais, kol susiliejo į vieną ištisinę juodą liniją. Traukinio dundėjimas, tarsi surūdijusią vinį, kalė kūną į medinį suolą. Lange tekini vaizdai, trintuku trynė mano antrą veidą. Pasidarė bloga. Užsimerkiau. Bildesys paaštrėjo. Praplėčiau akis, tarsi pabudus ryte.
Priešais sėdėjo pusamžė moteris. Puse kairės plaštakos uždengusi knygos viršelį taip, kad iš pavadinimo teliko „a“ ir „as“, o autorius visiškai palindo po putliu smaližium - ji skaitė, krutindama lūpas. Šalia įsitaisęs, nenusakomos veislės šunelis, žmogiškom akim, tarsi laižė nuo mano veido visus rūpesčius.
Sustojom. Šeimininkei pakilus ir jau atgręžus nugarą - užsikėliau kojas ant suolo. Dešinė užlipo ant kairės. Beveislis suurzgė. Jis žiūrėjo į mane, aš, suraukusi antakius - į jį. Pabandžiau pajudinti kojas - išsišiepė iki krūminių. Veidą atleido nepasitenkinimo spazmas, bet kažkas sustangdino, abu lūpų kampus nuleisdamas žemyn.
Pakeleivė iš vagono galo pajudėjo atgal. Keisdama batuotas pėdas, ji nepaleido kažkokio popiergalio. Šuo nenuleido nuo manęs budinčio žvilgsnio. Jau mačiau jį taršantį mano koją, kaip kokį skudurą plešiantį, pagaugais nuėjusią odą; mačiau, kaip suolas taškuojasi, kol raudonis ima purkšti graffiti ant sienų, musių nutūpinėto lango, o kiaurai permirkęs sportbatis krenta kaip dažuose išsiraičiusi, pailsusi šokėja.
Žiūrėjau į styrančias ausis, kad išvengčiau aršuolio akių. Rodos, valandą tarp liežuvio ir gomurio laikytos seilės, sunkiai nuslinko gerkle.
Skaitovė eidama tyrinėjo lapelį, lyg savo diagnozę. Su lig kiekvienu žingsniu, jos veidas traukėsi į šarpėjaus snukį.
Traukiniui pajudėjus, truktelėjo atgal, savo raudonagiuose gniaužtuose įkalindama ūsuoto vyriškio švarkuotą petį. Vyras prasižiojo, bet neišleido nė garso, damai pasižiūrėjus į jį, lyg į nelaiku vagoną paleidusį mašinistą. Po atsileidusios letenos, juodai-baltai dryžuotas audinys išaugino kurmiarausį.
Cerberis nemirksėdamas skaičiavo mano mirksnius. Moteris už trijų suolų: viens - įkvėpiau, du - sulaikiau orą, trys - man nepaleidus oro, ji klestelėjo į suolą, tarsi į minkštą krėslą. Neatitraukdama akių nuo lapelio, kaire ranka ėmė raustis, smulkiai, lyg senoviški vaikiški marškinėliai gėlėtam, krepšy. Kažką užčiuopus, atsargiai judino, iki alkūnės panirusią ranką.
Ant šlapios mažo vilko nosies pakibęs lašas laviravo tarp būti ir ne. Šuo nejudėjo. Akimirką pagalvojau, kad jis - iškamša.
Moteriai, išsitraukus iš rankinės akinius, popierėlis perėjo į kairę ranką. Dantim prikandus apatinę lūpą, išsiviepė, atkišdama smakrą priekin.
- Sekančioj lipam, - pasakė ji, šuo pasižiūrėjo į ją - aš staigiai nukėliau kojas.
Iškvėpiau.
2009-04-05 11:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-05 11:12
Kirvoboica
damelės neįsivaizduoja, kokias mintis jų sloguojantys cerberiai gali sukelti kitiems =)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą