Diena ir Mėnulis (pagarba)

Kai diena žaismingos vasaros gėlėtos ir žalios
Užleidžia savo smėlio dėžę baltam mėnuliui.
Jie nesusitinka tik dėl priežasties ganėtinai kvailos,
Skirtingai jie savo būtį susikūrę...

Ji - diena, o jis naktis,
Ji visad šokanti, linksma,
O jis yra ramybė, paslaptis...

Ir nuolatos jie vies nuo kito bėga
Lyg pamatę vienas kitą jiems pasydarytų baisiai gėda...

Nes diena žaismingos vasaros gėlėtos ir žalios
Laiminga smėlio dėžę šildo ir prižiūri,
O mėnulis nesutikęs niekada dar jos
Su pagarba į šitą visą grožį žiūri...

Ir gėda jiems baisiai ir didžiai,
Nes diena apie mėnulio išmintį pagarbiai mąsto,
O mėnulis nemokėdamas taip rūpintis šiltai
Su nakties skraiste apsisiautęs nuo dienos vis slapstos.



P. S. net net nežinau kur geriau vertėjo talpinti į skiltį vaikams ar čia...