pabirę mintys gervėm rudenėjančioj padangėj
ekspromtais klykia: palieku...grįšiu ...atgalios
ir žvilgsniai kliūva nustrazdanojusių arimų terpėj
už akmenų iškėlusių rankas viršun minios:
"meldžiu atleisk už tai, kad aš bevalis palieku
trūnyti antkapių ant vasarą dar tuksinčios širdies"
ir gervės kad pakeis varpai sudužusių bažnyčių
kad skelbtų "Requiem" atklydusiems iš užmaršties..
(jo eilius nematęs popieriaus..gimęs ir palikęs jums kompiuterio ekrane..)