mintys... (p.s. atsiprasau uz klaidas, tai buvo spontaniskas parasymas, gal veliau istaisysiu)

Sedziu ir galvoju. Tie patys klausimai, amzini klausimai. Kaip viska suderinti, ar tai imanoma? Ne, juk visiems neitiksi, neimanoma, nors ne, turbut imanoma, tik reikia ismokti apsimesti. Koncertai, sokiai, darbai, kam prioritetas? Juk jis aiskus turetu buti, bet kazkodel norisi juos isdestyti kitaip, lengviau, maloniau. O gal tai meile? Jos jega per sunki skirti prioritetus kitkam… Bet vis delto reikia ugdyti valia. Nors kokia gi cia valia, nereikia valios, jei zinai, kad ateity bus geriau, bet ar tikrai zinai? Gal viskas pagrista atsitiktumu, laime, zvaigdemis, planetomis…. o gal sunkiu darbu? Ar reikia kenteti, kad butum laimingas? Atsakymas: taip. Juk tik suzinojes kas yra sunku, suprasi, kad yra laime, lengvumas, pakylejimas. Bet kodel vieni darbai tokie malonus, nevarginantys dvasios, o kiti – priesingi? Gal zmogaus tikrasis pasaukimas ateina tuomet, kai jam darbas, pati veikla, yra be galo maloni, teikianti dziaugsma. Butent pats procesas, cia ir dabar, o ne galutinis taskas. Bet jei bent galutinis taskas yra malonus, tai kas tai tuomet? Juk bet koks malonumas – tai laime. O laime turbut – gyvenimo prasme.
Buna akimirku kai jautiesi laimingas, be galo pakyletas, o buna beprasmisku, kai nesinori nieko daryti. Kartais susimastau, gal per daug gyvenu ateitimi, o kartais pagalvoju, kad nenoriu, kad sios akimirkos baigtusi… Graziausi metai, busimi ateities prisiminimai, gal reikia kiek sustoti, ir padaryti, ko nedarytum? Juk taip, kada daugiau?
Bet kodel pacios maloniausios akimirkos tokios trumpos? Juk taip – tai tik akimirkos. Bet kaip jas pratesti? Sunku gyventi vien prisiminimais, norisi vis daugiau daugiau… Kodel ateina daznai toks jausmas, kad jei dabar gera, tai viskas vis tiek baigsis, nes juk taip visada buna. Bet gal tai gerai? Ar tai vadinama per kancias i laime?
Idomu, ka kiti zmones galvoja.. butent konkretus…ir is vis, kaip suprasti zmones/u? kaip padaryti, kad tave suprastu kiti/kitas, bet to akivaizdziai neparodant? Ar einu teisinga linkme? Ar vel liksiu prisiminuose, liudesy, nevilty…? O galbut si karta reikia tuo patiketi? sunku… sunku..
Zmones daugiaprasmiai, na bent jau dviprasmiai.. visada yra kitas as. Ar nenuvilsiu su kitu savimi? kaip prisijaukinti tai, ko troksti? Ir paciai nebijoti?  Kaip paskatinti zenkti pirma zingsni ne save?
Manau neapsirinku, einu teisinga linkme, juk nebutu visa to, kas ivyko, jei ne kito noras.. norisi tiketi kad esi vienintelis toks, norisi… ar taip is tikruju yra? Kaip suzinoti kito mintis? Turbut niekaip.. likimas parodys.. o gal viskas priklauso nuo pacios saves? Ir vel amzinas ratas, ratas, sukasi, nesibaigia….