grindys,meilės kančios ir eisas ventura.

Iššoko iš širdies
Džo skilveliai ir
prakiuro vožtuvai
kai išėjo durys pro
save..

Neviltis spaudė Džo kojas kelius
prie Žemės ir
rankas prie tuščios erdvės ir tada-
prie Žemės.
Pasijuto lyg pjautų
kapotų darinėtų
kaip mėsinėj tuos
daiktus kuriuose
siela lindėjo kadais.
Lyg ardytų išrinktų
perrinktų ir vėlei
ardytų mechanikos
dirbtuvėj vyrai
plačiais pečiais ir
delnais lyg kastuvai

o juk jie buvo
mergaitė daili ir maža
mėgstanti eisa ventura ir knygas
iš serijos Beveik Suaugę.

Gulėjo ir gulėjo Džo
verkdama vis ir
kentėdama kaip
nekentėjo rodos
nieks dar
pasauly girtam nuo
žiaurybių baisiųjų.
Tapo pati pačiu
skausmu, pats skausmas
pačia tapo
ardyti surinkti perrinkti
Mechanikų rakose ir
pincetuose patekę
Po mėsininko peiliu gulę.

o juk tai buvo
maža didi mergaitė,
mėgstanti eisa ventura.