Nekalta mirtis..

[[Kažkas iš mano pasąmonės...]]

...Naktis...Tamsa.. Devinaukštis namas, o ant jo stogo - maža mergaitė garbanotais plaukais, gėlėta suknele ir rankose laikanti rudą meškiuką. Tikrai keista vidury nakties matyti šią mielą mergytę, o ypač ant devinaukščio stogo. Bet staiga papučia labai stiprus vėjas ir išplėšia meškiuką iš mergytės rankų. Jis nukrenta žemyn. Mergaitė nedvejodama šoka paskui meškiuką, bandydama jį pagriebti. Vaizdas susiliejo, suletėjo. Mergytės akyse pamačiau baimę. Tikrą, JUODĄ baimę...Jos garbanoti, šviesūs plaukai plaikstėsi į visas puses. Ji net neparodė jokių ženklų, kad kas nors dar galėtų jai padėti. Rodos, ji suprato kas jai bus - ji susitaikė su tuo, tačiau jos akyse vis dar įžvelgiau siaubingą baimę... Užsidengiau akis, nebegalėjau žiūrėti...Galva sukosi, vėjas kilo, jaučiau kažkokį slėgį. Išgirdau dunkstelėjimą. Paskui pramerkiau vieną akį ir pamačiau jos meškiuką. Jis buvo be akių. Tikėjausi, kad viskas gerai, tačiau grįžusi namo per radiją išgirdau žodžius "Mažytė mergytė 7 metukų nušoko nuo devinaukščio namo stogo. Spėjama savižudybė." Rankos pradėjo siaubingai virpėti, akys apsiašarojo. Mintyse vėl pasirodė jos didelės akys kupinos baimės. Keista, bet aš jaučiau tą skausmą, kai ji nukrito ant žemės. Man iškilo vaizdai kaip aš ore sugriebusi meškiuką išplešiau jam akis. Baisiausia buvo tai, kad aš negalėjau suvokti kas įvyko...