***

Ištaškiau, išbarsčiau savo-tavo gyvenimą
Lenino aikštės purviniems balandžiams...
Viens kitą kapodami lesė, o persiriję,
Šėrė nutriušusius savo vaikus...

Kažkam protą ir sielą pardavinėjau...
Daug kas pirko, bet nieks nemokėjo...
Liko tuščios-pilnos kišenės kvailo tikėjimo,
Panašaus į plunksnas balandžių,
Tų, iš Lenino aikštės,
Dar į sapnus kartais atskrendančių...