Grįš jie, mama

Rankoj nuotraukas vaikų laikai,
Ašaros per veidą ritas, ritas...
Lauki jų, duonelę jiems raikai
Ir meldies kas vakaras, kas rytas.

Bet vaikai, mieloji, kaip arai,
O sparnų juk paukščiui nesuriši.
Krūpčioji: ar viskas jiems gerai
Ir kada, kada, kada sugrįš jie?

Ne, nelengva svetimuos kraštuos,
Nuo darbų sudiržo jaunos rankos.
Ilgesį sapnai kartos, kartos...
Grįš  jie, mama, neliūdėk prie lango.