Mintis paprasta. Tenoriu padėti
celofanu suvyniotam Veikėjui,
atnarplioti ėjimo galimybę
pašiauštais plaukais palei vėją.
Jį tereik apkarpyti žirklutėm
į burną įpūst šalto oro,
pastatyt prie duonos eilutėn
ir kaip mat rasis noro. Gyventi.
Pamest celofaną netyčia padoriai
kad palei kaimynų tvorą nerastų,
išmaudyt rytinėj žalioj netarkuotoj
žolėj. Gryno oro
po celofano.