Tik tiek galiu

Vakarais kaskart užmigti norisi greičiau,
gal susapnuosiu sapnuose,
paveikslu tavo pasidžiaugsiu
kai šviesos nebedegs jau languose
ir sapną rankomis pagausiu
laikysiu lygi ryto:
prabudes užsimerksiu, kad ilgiau
regėtas sapnas neišnyktu
ir taip kas vakarą ir rytą
nekeisčiau aš į nieką
jei keisti kas nors sumanytu,
nes iš tikruju kas tada belieka?