Geltonas pasaulis

Geltonas vėjas svėrių
žiedlapiais nubarstė
ruginius plaukus, drėgnus
medumi.
Aitrus, lyg dūmai jų geltonas kvapas
nuplėšė rūką, tūnantį širdy.

Geltonas vėjas atnešė
jutimą
gaivių glamonių jūros ošime,
smėlėto kranto švelnų
prilietimą,
žvaigždėm nusėtą garsą erdvėje.

Gelsvėjo saulė.
Kaitrumu dabinos.
Kerėjo spinduliuojančiu karščiu.
Mirgėjo audros, mintyse supintos
aitriais verpetais drumzlinų minčių.

Laukimo vilnys švelniai šurmuliavo
laukinėm svėrėm geltonam lauke...

Kokia spalva!
O Dieve mano....
Kokie akli mes
geltonam rūke.