Tai gal jau išeik
Lietpalčio klostėse
Mintis susikaišęs
Sutrynęs
Tarp pirštų
Sudžiūvusios begonijos
Lapą.
(Lygiai taip
Trindavome mėtas
Į arbatą
Pernai
Žiemą
Kuomet jos
Čežėdamos
Salsvu kvapu
Paguosdavo
Mano ir
Tavo
Nejaukią tylą).