Lašiukai

Kartais vakarui dar neatėjus,
Saulė akį  truputį primerkia
Ir pakyla staiga stiprus vėjas,
Tyliai debesys lietumi verkia...

Bet maži ir šilti spinduliukai
Skinas kelią pro lietų į žemę,
Žaidžia jie su lietučio lašiukais –
Viens iš kito jie džiugesio semia...

Kai nustoja lašai žemėn kristi
Ir vaivorykštė žydi spalvota -
Viskas gyva ir kvepia jaunyste
Net sena drebulėlė šakota...

Jeigu liūdna jums būna, kad lyja...
Jūs pažvelkit pro atvirą langą -
Juk per lietų gamta lyg atgyja
Ir net širdžiai gaivos jo užtenka.