Užvilk man šarmą tiršto dūmo,
paimk į glėbį išverstų minčių,
paimk ir sprink abortais kūno,
kurio nenori tu matyti tarp eilių
Paimk ir sprink sulaužyk kaulus,
ištirpk, pajausk, kad skausmo nebėra
aklai tikėk, kad tu tik jaunas,
kad tavo šypsena tik ašaros verta...
ir misk pasauliu betoniniu,
ir vilk, ir mušk, ir verk, ir stauk
paimk į glėbį saują sudžiovintų rozmarinų...
...paimk... bučiuok, myluok ir šauk...
iš nevilities, kad niekur nepabėgsi,
kad pasiliksi tarp spygliuotų surūdijusių vielų,
kad vieną dieną (galbūt) praregėsi...
išspjausi seilę iš puliuojančių nasrų...