Šaltų makaronų masėj prasikalęs
Pabeldžia smegenų dėžėn.
Išbeldžia čion skylę
Ir, rodos, nukraujuoti jau laikas,
Bet reginys įdomus - palauksiu,
plauksiu vėliau.
O dabar jis užšoka ant pagalvės.
- O, marsietis!
- Koks marsietis? Smegenietis greičiau...
Striksi ant balos ir sako:
- Tau vynas teka... Nematai spalvų?
-Matau... ir net girdžiu...
Šnabžda dabar ruda -
Nenusprendžia šalta ji ar šilta...
- Tai džiaukis - koridorius
bus bent spalvotas ir skambus,
o ne baltas ir tylus, žodžiu, nuobodus.
O dabar užsimerk, pakalbėsim vėliau...
Ir aš užsimerkiu... taip gera,
nieks manęs iš ten nepavogs...
Taip ir rado mane - baloj,
Bet laiminga, nes visai ne balta...