Tamsiame labirinte alyvų,
Tarp išsprogusių vyšnių žiedų,
Palikau aš dalelę širdelės,
Tavo vardą išraižęs peiliu.
Užsiubavo nenuorama vėjas,
Plaikstęs plaukus lyg medžio šakas,
Kur kelnaites suplėšiau iškritęs
Ir apsalęs nuo geismo tavęs.
Mane barė visi kas galėjo,
Tavo nuotrauka bandė atimt.
Aš lyg beržas paliktas prie kelio,
Maldavau, negalėjau nurimt.
Taip užaugau ieškodamas meilės,
Savo saulės tarp vyšnių žiedų.
Kai tik vėjas papūsdavo smarkai,
prisimindavau kuo ji vardu...