Jūra atsiduso, krūptelėjo bangos
Ir krante išdygo laumė-mergina.
Savąjį nuogumą rankomis pridengus
Bėgo ir nubėgo kopom tekina.
Aš šaukiau, vijausi - nežinojau vardo,
Ar ji man atsakė - negirdėjau, ne.
Pamojuot norėjau dar nors vieną kartą,
Bet, žiūriu, ji bėga tiesiai į mane.
Žvelgė ir šypsojos didelės jos akys,
Aš net netikėjau: vis arčiau, arčiau...
Jau tiesiau jai ranką. Nieko nepasakius
Bangose pradingo ir nebemačiau.
Vaikštau aš ant kranto ir žvelgiu į jūrą,
Tik žuvėdrą baltą vis kaskart randu.
Saulė teka, leidžias, bangos šėlsta, gūra,
Vizijų mergele, laume, kurgi tu?
Laba diena: Žinau, kad negalima tapatint autoriaus su lyriniu kalbančiuoju, bet vis tiek man buvo nemaloniai nejauku skaityti. Mergelė, tegul sau bėga, tegul lakioja. Nematau jokio loginio, nei fantastinio, nei mitinio, nei jokio, paaiškinimo ,kodėl jūs, moteris (o kad moteris pati išsidavėte eilėse) ten stovite ir dar tiesiate rankas į tą mergelę...
Nežinau, tiesiog kurmiui pritariu. gal banalumo per daug, to perdėm taisyklingo, bepriekaištingo rimo. O gal nuobodu. Sunku pasakyti. Rimuoti Jūs mokate puikiai, bet dėl jausmo... Gal kartais begalvojant kaip čia geriau atitaikius rimą, ima ir nubėga ta mūza nuo Jūsų? kaip mergelė...
Bėgo ir nubėgo kopom tekina. / Aš šaukiau, vijausi - nežinojau vardo, <...> Bet, žiūriu, ji bėga tiesiai į mane. [/i]
Vien šita vieta sugadina viską - išnyksta bet koks įtaigumas. Pabėgo > vijaisi > šaukei > negirdėjo (?) > o tada jau Kažkodėl bėga į tave. Supranti? Daugiau nuoseklumo, o šičia nėra jokių logiškų priežasčių jai, o tuomet tai tampa naivia vizija, dar vienu "objektu apie kurį va parašyti galima eilėraštį ir dar kopas paminėsiu ir kaip bėgo ir akys kokios"... Tiesiog, man vien tik ši vieta jau vaizdą sugadino, o kitų dalykų kiek dar... Tik, kad jau neturiu jėgų aptarinėti čia. Eina miegoti kurmis :)
Atsiprašau, bet nuvylė tekstas, kaip iš jūsų.
Esu skaitęs jūsų kūrybos (žinoma, ne viską) ir galima atrasti žymiai geresnių tekstų. Čia - visiškai pervertintas darbas, nors ir mielai skambantis, bet niekalas. Tikiuos brandžiai priimsite kritiką.
Tikra vizija... Vaizdiniai taip ir kyla prieš akis, keičiasi. Kažkaip baugu - staiga apsigręžia ir ima bėgti artyn... Įdomus eilius. Gali sutapatint tą mergelę su kuo tik nori. Šiuo metu ji man įkūnija mano sėkmę.
Matyt, visiem taip būna, kad jei ir pamato tą jūrų mergelę, tai ji tik irias irias tolyn į mėlį, kaip neskęstantis iš vaiko rankų jūron nupūstas kamuolys.