Poklydis

Ji liečia tave ir tu tuo džiaugies
Ji varsto tave akimis
Paklydę vieni tamsioje nakty
Jau niekas jum netrugdys

Bet tai tik sapnas
Pabaiga be pradžios
Kuri taip švelniai juokavo
Juk niekas daugiau su jumis nedainuos
Už judviejų bendrojo stalo

Tau liūdna, tau keista, kodėl būtent taip?
Kodėl ta tyla, taip žudo tave
O tu tik slepi tai, drugelių lizde

Ir vėl tai kartosis iš naujo, per naują
Ir vėl tai atrodys gerai
Kol vieną rytą o gal jau vėlai
Prašysi malonės ir melo