Jos gyja. Naktį, kai miegi
Prisiminimais blėstančiais
Kaip rytas
Po truputį nielieka pėdsakų
Kokia tuščia iš gatvės pareini.
Ir pasakoji: apie aukštą bokštą
Paukščius sutūpusius ant lango
Iš daugiauaukščio žvilgsnio
Kaip paskęsta miestas naktį
Ir kaip tylu už sienos darosi
Per karšta...
Dvi rankos limpa
Žodžiai skiemienuojas
Du kūnai saulės nušviesti
Ir medžiai virš galvų linguoja, ošia...
Kokiam pasauly gyveni...
Paskui kažkas sustoja.
Pasikeičia atrodo laikas kitas
Kitas žmogus, kita ranka tave sušildo
Paukščiai virsta iš lizdų...
Ant žemės krenta negyvi su lukštu...
Tu kraują saldų nulaižai
Aš atiduodu meilę man baisu
Kada į turgų dviese einam
Pardavinėt praėjusių naktų....