Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tylutėliai kaip pats vėjas ar nematomas žmogus bridai per vėsų kambarį ieškodamas už ko galėtum patogiai, bet kartu ir neprotingai užkliūti. Tik pačiam juntamas smalkių kvapas ir juodai melsva aplinka neerzino. Tiesiog norėjai sėdėti čia ir ilgesingai dūsauti kaip tą daro mažos mergaitės arba pakankamai pagyvenusios moterys apsimesdamos mažosiomis panelėmis. Išbuvęs dieną ar šiek tiek mažiau tokioje aplinkoje, kuri beje tau buvo kažkodėl beprotiškai svarbi ir kažkada tokia artima, teįstengei nesustabdomai drebinti apatinę lūpą ir išspausti kelis lašelius seilių per akių kampučius. Nesuvokdamas, jog nieko nerasi vis dėlto kilojai purvinas ir dūmais dvelkiančias lentas, spardei plytas ar net kažkada buvusius puodus. Supratau ką tikėjaisi rasti, ko ieškai, bet pats to niekada nebūtum pasakęs, o aš net ir klausti neišdrįsčiau.
Pamenu neperseninusiai buvome drąsūs ir tokie nevaržomi.  Laisvi it pienių sėklos-pūkeliai, kai ateina laikas išsiskirti su broliais ir seserimis. Nors jie ir gimsta laisvi. Gimsta ir žino, kad netrukus turės fantastišką nuotykį. Kiekvienas atskirai, o kartais kai būna labai sunku susikibę dviese žvelgia lemčiai į akis. Juk panašiai darėme ir mes tik niekada nesusikimbame, niekada nevadiname vienas kito vardu. Neklausiu tavęs kodėl viskas taip. Aš ne klausinėtoja. Tiesiog šiek tiek keista, kai esame tiek daug patyrę ir išgyvenę ... čia ir nutilsiu.
2009-03-29 15:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-29 16:33
Varniukė
dienoraštį man priminė....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą