neregė

Jie galbūt galvoja-tie kur girdi juoką,
Tie, kur mato saulę, mėnulį, žvaigždes:
Kaipgi jai, neregei, ryto aušros tviska,
Kaipgi kurčios ausys upelius girdi?

  Aš išgirsiu kvapą, vėsuma rasotą,
  Ir pagausių pirštais  virpesį žolės.
  Sutemoj  paskendus  eisių per nežinia,
  O širdis ir „myliu“ pasakit galės.

    Lai akių brangiūjų aš ir nematysiu,
    Neišgirsiu balso gyvo ir švelnaus,
    Bet žodžius begarsius-šviesų jausmą visą-
    Mano lengvos rankos girdinčios girdės.