****

Suvaidintas skausmas, bejausmėj širdyje,
Leisk gyventi, kad ir su akmenimi viduje,
Įkvėpk tikėjimo, apkabink ledinį kūną,
Nuramink, suvoks, geriau juk būna..
Paimk už rankos, nusivesk link laimės,
Parodyk saulę ir spalvas,
Kurių nematė tuščios akys...

Tyloj kuždėk, kad gyvenimas gražus,
O su triukšmu primink,
Koks jis gali būt skaudus,
Mokink mylėti, gerbti ir suprasti..
Ir nemanyk, kad tai beprasmis darbas...

Kiekvienąkart pamatęs šypseną,
Pajutęs menką šilumą iš jos,
Pajausi palengvėjimą širdy,
Pajusi gėrį ir, kad visdar juo tiki..