Sapnai, belukiant pavasario

Dangus tamsus,
Žemė tamsi.
Ir mus vasarą džiuginę medžiai
Miega be lapų, liūdni.
Kaip tokia sekundė gali būti džiugi?
Kaip akys gali juoktis?
Bet spinduliai neapčiuopiami
Prasiskverbia pro storą pilką luitą.
Paliečia jie savo vaikus,
Sušildo gerus ir blogus,
Gražius ir bjaurius.
Nudžiunga, suliepsnoja akiduobių žvaigždės.
Sapnai! Iliuzijos iš pat gelmių...