Prasikeičiau aš vakar
Su dūžtančiais stiklais.
Jie krito žemėn -
Aš kritau aukštyn
Blyksėjo jųjų akys,
Lyg nuo ugnies apakinti veidai.
Ir aš gal būčiau prisimerkus,
Jei Tas, Kuris aukštai,
Ir šviesai būtų dovanojęs
Gal akį, o gal širdį,
Kuria matyt galėčiau,
Ką matomu aš padarau.