Šimtą eilių aš sudėsiu.
Švenčiausioj katorgoj gulėsiu.
Daug ašarų liūdesio kentėsiu.
Kol saule lyg rimbu tekėsiu.
Šimtąją eilę rašydama
Mastyti pradėsiu...
Ašaros man nepadės,
Tiek laimės ir džiaugsmo turėjau
Ir lyg akimirka akimirkoj buvau.
Kad man padėtum manim tapti turėtum.
Ir nuo akies nubraukti dulkes gal galėtum?
Lyg senas džinsas sudėvėtas,
Apgailėtina - šiandien jaučiuos.
Tarsi volungė vėtrai, gal padėti galėtum...???
Ir užmigo paukštė katino naguos...
Dešimtis eilių parašiau,
Ir tarsi šimtąjai minčių pristigau...
Siela pakilo ir su pūga,
Į nebūtį nuskrido nejučia...