Matilda susiranda draugę ir patiria daug nuotykių

Birželio 1 d. Jau vasara, nereikia eiti į mokyklą. Matilda išlipusi iš lovos ėmė rėkauti: – Jau nuostabioji vasara. Valio! Valio, –  ji šaukė vis garsiau ir garsiau.
Ji išėjo į kiemą su šlepetėmis ir chalatu. Visi vaikai iš jos šaipėsi, ji ne turėjo draugų ...
Mergaitė stengėsi būti tokia kaip ir visi ir pritapti prie kiemo vaikų, bet viskas, deja, veltui.
Visi iš kiemo vaikų šaipėsi, užgauliojo  ir kvatojo be perstojimo. Tik viena nedrąsi mergaite stovėjo ir tylėjo lyg liežuvio netūrėtų.
Staiga nedrąsioji mergaitė priėjo prie jos nusišypsojo meiliu veideliu ir tarė: – Labas, aš esu Dominika. Gal norėtum draugauti su manim?
Matilda net pašoko iš laimės ir su dideliu džiaugsmu iškart tarė:
– Žinoma, norėčiau draugauti su tavim...
Matilda ją pasikvietė į savo namus ir tarė:
– Tu apžiūrėk mano namus, o aš tada eisiu persirengti.
Jos abi nuėjo į Matildos namus. Dominika apžiūrėjo jos namus – jai labai patiko. Matilda pavaišino Dominika šokoladiniais ledais, nes buvo labai karšta. Jos nusprendė eiti po pietų į parką pasivaikščioti. Susitarė susitikti Matildos kieme.
Po pietų jos susitiko kieme. Čia nieko nebuvo, tik sena katė. Parkas buvo gan tolokai. Pusiaukelėje į jas kažkas metė kankorėžį. Jos atsisukdamos pagalvojo, kad čia nukrito nuo medžio, bet einant toliau į jas krisdavo vis dažniau. Matilda ilgai pagalvojusi tarė:
– Ar tau nekeista, kad mes kai dedam žingsnį į mus krinta ne vienas, o keli kankorėžiai.
– O ar čia negalėtu būti tie pašaipūnai, kurie iš tavęs šaiposi, –  paklausė jos draugė.
Kai jos atsigręžė, pamatė iš už medžio kyšančius vaiko rūbus.
Jos draugė buvo teisi ten buvo tie berniukai, kurie šaipėsi iš jos. Abi  pradėjo smarkiai bėgti, bet staiga Matilda užkliuvo už medžio šakos, gulinčios ant tako, kuriuo ji bėgo ir parkrito. O pašaipūnai jas vijosi. Dominika padėjo Matildai atsikelti ir jos toliau bėgo. Draugės bėgo labai ilgai, kol pašaipūnai pavargo, jos prabėgo net parkelį ,kuris buvo gan tolokai.
Nustojusios bėgti jos atsirado prie kavinės „Kaštonas‘‘. Jos buvo pasiėmusios pinigų, ir buvo labai ištroškusios ir išsekusios. Matilda ir Dominika užėjo į kavinę. Jos užsisakė šalto kokteilio su braškėmis. Išgėrusios kokteilius, išėjo į parkelį kur ir buvo suplanavusios eiti. Kavinė buvo netoli parkelio, kelis kiemus tereikėjo pereiti. Parkelyje jos atsisėdo pavėsyje. Ilgai nesėdėjo, nes staiga išvydo pašaipūnus. Jos, kad pasileido bėgti, kad net padai joms svilo. Užbėgusios už namo kampo sustojo ir įkvėpė giliai giliai.
Tuoj temsta. Jų tėveliai laukia namie grįžę iš darbo.
– Gal jau einam namo, –  paklausė Dominika.
– Gerai, – atsakė pavargusi Matilda.
Mergaitės ėjo lėtai, nes buvo labai pavargusios. Jos turėjo eiti labai ilgai, tad grįžo sutemus. Jų tėvai labai nerimavo, kad yra tamsu ir jos kažkur tamsoje vienos. Kai abi mergaitės peržengė namų durų slenkstį jų tėvai stipriai jas apkabino ir pabučiavo. Bet tėvai Matildos supyko, kad ji grįžo temstant, nors buvo aiškiai pasakyta, kad turi grįžti namo dar nesutemus...
Štai kokia diena buvo pirma vasaros atostogų diena, pilna nuotykių!!!
Dabar mergaitės eina jau miegoti.

(LAUKITE TĘSINIO.)