Mečiau, nes atsibodo ir pasukau kitur
Nupirkęs kokaino gramą, takus tris padariau
Traukiau dusdamas lyg orą, įkvėpimą pagavau
Pjausčiau kūnui odą kūrinį rašiau
Įpusėjau man jau karšta, kraujo nubraukiu lašus
Draskant žaizdą į asfaltą skonis bepigus
Troškuliui lietaus, nelauk, mano akyse sausra
Smėlio pastatyta pilį, griauna vėl banga
Nuolankumo dėlei, stok prašau, gana!
Eilėraštis - gyvenimiškas, smėlio pilys, jei jų nestatytumėme, negalėtume ir rūmų pastatyti, kokainą išmesk, nors tai metafora į kūrėjų virtuvę, deja ne visi uosto, geras kūrinys, mazochizmas - taip, jaučiamas, tačiau tai kenčiančio žmogaus šauksmas, kurk ir nesustok, yra kabliukas, yra, patikėkite, aš daug daugiau perskaičius už visus kurie komentuoja, kurk, tačiau ieškok savyje gera,o ne bloga, kas bloga, nekelk į paviršių, ar eiles, o atvirkščiai rašyk švelniau, skambės geriau, o tuo pačiu rasi ir savyje - šviesos :)Nekreip dėmesio į žeidžiančius komentarus, nes tai tokia tradicija - ,,suvalgyti.'' :)