Man nerūpi,
Jei tu vėl šauksi,
Vėl kaltinsi mane
Nuodėmėm,
Kurių nepadariau,
Bet galėjau padaryti.
Gali rėkti kiek nori,
Gal kas ir išgirs,
Bet tai daugiau
Nebūsiu aš,
Nuo šiol tai bus kiti.
Man visada sakei,
Nešvaistyk laiko
Tuščiai.
Aš ir nebešvaistau,
Tavo absurdiškų
Kalbų daugiau
Nesiklausau.
Sakai, tau sunku?
O ar pagalvoji,
Kad ir man nelengva?
Kodėl turiu būti ta,
Kuriai nuolat skamba
Tavo isteriška pykčio
Gaida?
Žinai, užtenka,
Man vienodai.
Galvok ką nori.
Keik mane,
Kalbėk, kokia
Aš nedėkinga,
Nedora,
Kad esu
Vaikštanti žmonijos
Padermės gėda.
Man neberūpi.
Einu savu keliu,
O tavo varginantys
Žodžiai nuo šiol
Pavirsta
Blankiu vėjeliu,
Kurio dažniausiai
Net nepajuntu.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2009-03-26 10:51
To Vaidutis: Šitas eilius ne apie meilės objektą. Tiesiog yra situacijų gyvenime, kai tenka bendrauti su žmonėmis, kurie tau nėra malonūs, "gadina nervus", bet tuo metu nieko negali padaryti, ir tenka vis tiek bendrauti.
2009-03-26 10:22
net ir labai siekiant vertės, retai išeina pasiekti trupinėlį.. o kam viešintis, kai net pati autorė supranta, jog nieko. retorinis kl.
2009-03-26 08:46
Normaliai... bet tai nieks nevertė būti kartu :)
2009-03-25 22:26
Per daug čia tų "ir" :D Norėjau pasakyti "nelabai ir siekiau"
2009-03-25 22:25
Nežadu ginčytis su Tavim, Giminaite :) Šis eilius tikrai ne šedevras, čia daugiau minčių srauto išsakymas. Aukštos meninės vertės nėra, nes jos ir nelabai ir siekiau :)
2009-03-25 22:15
dziugu, kad atejo "man visvien" laikas, bet eilius vistik, bijau, silpnas.