Einu, o saulė nekyla...
Mažytis dangus
Į šukeles tyliai byra.
Einu, o saulė nekyla...
Ištiestuos delnuos
Svajonė įskyla.
Einu, o saulė nekyla...
Tik geležinės kurpaitės
Po truputį jau dyla.
Eiliaus mintis (apie geležines kurpaites - laiko atžvilgiu) labai puiki. Išsaugokite pas save, po kiek laiko sugrįžę pabandykite "perrengti kitais rūbeliais".
pritariu, jog per daug kartų ta saulė nekyla. ir minties išryškinimo pritrūko, akcento kokio nors. sėkmės ateityje, rašyk taip, kaip patinka tau pačiai :)
Manau, kad reikėjo. Tenorėjau pabrėžti tai, kaip yra įsikalamas niekam tikęs prietaras, pvz, juoda katė perbėgusi per kelią, ir juo tikima. Čia kitaip, nors saulė ir nekyla, bet išlieka tikėjimas, kad viskas baigsis laimingai.