šviesa atskleidžia dievo baltą vėlę
švytuoja ji tarp debesų baltų fone
žalios spalvos pavasario pradėtą daigą glosto,
tai virpa žemė - aukso žodžių rimtyje,
tik ledo lytys plaukia, - staigiai, metais, - baugina neviltim,
tai ženklas kelias baigias, - atslinks kita banga -
kita karta, kita diena, pravirks dar viena sraunia gimties upe
aptirps, ir visa kas gražu nušvis nauja tvirtos minties prasme
keliautojas sulėtinęs žingsnius apsvaigs saldžios vergovės glėby
išties rankas į dangų, - laukine šypsena vedžios akis žmogaus po dievo slėnį
tai vasaros daina! tai rojus ir geltonas namas pilnas juoko!
ir taip ir visados kita ir ta pati knyga pilna istorijos tėkmės
aš kažkada buvau tik žydras sapnas jaunos moters svajų išreikštas bėgy
kai angelas atskrido nežinia iš kur ir nežinia kada!