Samarietė

Krize krize krizele!!! ... Lyg kokia ponia patenkinta šypsosi, rankele moja. Visur pasirodanti, mat visai neišdidi ir pas viena užsuka ir pas kita į svečius, tolerantiška nieko neaplenkia nei jauno nei seno, nei kvailo nei gudručio.  Ji neišpuikus visus vienodai myli ir gerbia.  Bet ir bebaimė, už jos gerumą maištais žmonės skalambija, nepripratę žmonės prie tokio nesvietiško gerumo. Juk visą laiką tokie santūrūs buvo, nieko neprisileisdavo per daug arti. Užtat tokie įtarūs patapę, smerkia vargšę Krizelę... Sunku Krizelei per pasaulį keliauti, sunku samarietei taip gyventi ..
Bet yra žmonių, katrie džiaugiasi ją. Laukia jos pasirodymo, vis viliasi, kad ji užsuks pas juos bent arbatelės, ar ant kruopų košelės. Šit teko pabūti vienoje pagerbtoje įstaigoje, kurie jau buvo pagarbinti jos apsilankymu. Žmonės jos dėka gavo atostogų neribotų, mačiau žmonėms akyse ašaros kaip krislai sukritę. Džiaugiasi turbūt žmonės, iš tos laimės nebežino kur dėtis, ak jau senai bemačiau žmogų taip džiaugiantis iki ašarų. Geri laikai atėjo.. Šit ir mes vis tikimės (bet neduok dieve jei netyčia aplenks mus, bet žinot kaip sakoma viltis miršta paskutinė), kad ir ta samarietė užsuks pas mus bent kavos ar kokio pyragėlio. Visi lanksto ruošiasi nežinom kaip Krizelei įsiteikti, juk tokia ponia, tokia samarietė reikia tinkamai pagerbti...
Tai va klausomis ausis sustatę (kaip pabūklus) gal ką išgirsim. Vat nesenai girdėti teko, kad geroji moteriškė jau aplankė verslininkus, įvairaus plauko privatininkus. Va mums ir pavydas sukilo, biški užprotestavom (ale pastreikavom - va kaip kartais maištai patarnauja žmogui) ir valstybiniam sektoriui dabar jau dažniau pasirodo. Gera ta mūsų samarietė, į visų nuomonę, šūkaliojimus atsiliepia. Kas stipriau parėkauja ji iš kart dažniau aplanko...
Šit apie jos gerumą jau visam pasaulį pasklido kalbos. Per žinias jos šventą vardą dabar ir tegirdim, jos šventus darbus tarpusavy aptarinėjam. Stebimės jos gerumu ir didžiais darbais, net senų laikų karžygiai, herojai tiek gero nėra padarę. O ji viena sugeba ir sveikatos ale tiek turi, kad taip visur apkeliauja. Tai va visur gandas pasklidęs, per radiją kartais tenka girdėti apie jos dydžius darbus istorijų visokių pasiklausyti... Kaip antai va šiandien kaip tik mano ausis netyčia išgirdo, kad dabar žmonės iš to gero gyvenimo nebežino kaip ir besidžiaugti. Šit va sako seniau žmonės susitikdavę tai sakydavo: “Labas, kur dirbi? “ o dabar ale sako: “Labas, kur dirbai? “.. tai va žmonėms nebereikia jau ir dirbti, jie džiaugtis gyvenimu gali. Samarietė gera, savo didžioj malonėj suteikia žmonėms neribotą  laisvę pasidžiaugti. Juk tiek metų žmonės jungu varinėdami buvo, dvi dienas tegaudavo atilsėti, kiti net sakydavo: “pailsėsi šešios pėdos po žemę“ (apie tai net filmą buvo sukūrę).. kai pagalvoji kokie laikai būdavę, baisu ir prisiminti.. Dabar nors viltim gyvenam, kitus aplankė, tai ir mus neaplenks... Jei jūsų dar neaplenkė, tai jūs tik nebijokit, nepergyvenkit, viskas kaip sakoma bus gerai... Ji juk visus vienodai myli...