*be pavadinimo*

Atrodo tirpsta paskutinis mūsų sniegas.
Ledines dikynes verčiantis pražysti
Pavasario pirmųjų žiedų užuomazgų
Ir saulės šilumos pritvinkusiomis
Spalvomis.
Nieko čia drąsaus manyti, kad pavasaris atėjo.
Nebent staiga iš purvino
Ir išblukusio
Batų raištelio išsiristų
Juodų juodžiausia Dėlė,
Kuri, velnias žino kaip,
Surytų mano visus rūbus.
Tada pašaipiai su panieka sakytų:
- Štai tavo mirtis, tirpstančiame
Žiemos Sniege.