Eilės

Ilgos eilės prie skaityklos,
Kur vaiduokliai neskaityti.
Ilgos eilės prie skaistyklos
Ir jų galo nematyti.

Bet kodėl aš paskutinis
Viso svieto eilėse.
Prie gėlių ir prie degtinės
Stovi kojos ir dvasia.

Visas miestas sueiluotas
Ir kas antras- jau poetas.
Tik tai vienas idiotas
Vis dar ieško savo vietos.

Mano draugas- pirmutinis,
Kaip sakiau, aš- paskutinis.
Na, o trečias- vidurinis,
Mėgstamas visų- eilinis.

Stovi ši trenkta trejybė,
Laukia prašančiu žvilgniu.
Spaudžia vokus būtinybė-
Pasislinkti nors žingsniu.

Ko šita eilė vis laukia?
Nieks nežino ar nesako,
Nes dangus, kai apsiniaukė-
Žvairas Pranašas apako.